Apie

Konferencija dėl Europos ateities buvo atviras, įtraukus ir precedento neturintis svarstomosios demokratijos renginys. Jo metu europiečiai galėjo pasidalyti savo lūkesčiais ir idėjomis apie Europą ir buvo pateikti pasiūlymai, kurie padėtų formuoti būsimą ES politiką.
Dėl Konferencijos buvo susitarta 2021 m. kovo 10 d. Briuselyje Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pasirašytoje bendroje deklaracijoje. Trys institucijos, kurių pirmininkai bendrapirmininkavo, įsipareigojo išklausyti europiečius ir, savo kompetencijos srityse, skubiai imtis veiksmų dėl pateiktų rekomendacijų. Konferencijos išvados priimtos 2022 m. pavasarį.
Konferencijos darbą bendrapirmininkių vardu prižiūrėjo Vykdomoji valdyba. Ją lygiomis teisėmis sudarė ir jai bendrai pirmininkavo trijų institucijų atstovai. Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos (COSAC) atstovai iš ES nacionalinių parlamentų stebėtojų teisėmis dalyvavo visuose valdybos posėdžiuose. Europos regionų komiteto, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir socialinių partnerių atstovai taip pat buvo pakviesti dalyvauti kaip stebėtojai.

Konferencija oficialiai prasidėjo 2021 m. gegužės 9 d. Europos Parlamente Strasbūre surengta ceremonija po to, kai Vykdomoji valdyba patvirtino jos darbo tvarkos taisykles. Prieš tai balandžio 19 d. pradėjo veikti Konferencijos daugiakalbė skaitmeninė platforma.
Ši platforma buvo skirta piliečiams, kad jie galėtų teikti pasiūlymus internetu, dalytis idėjomis ir bendrauti 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Šios piliečių pastabos buvo kaupiamos, analizuojamos ir stebimos visos Konferencijos metu. Platformoje taip pat buvo įvairios grupės renginių, kuriuos organizavo įvairių ES šalių žmonės ir organizacijos, taip pat nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos. Pagrindinės platformoje paskelbtos idėjos ir rekomendacijos buvo pasitelktos organizuojant kitus du Konferenciją sudarančius renginius: Europos piliečių forumą ir plenarinę sesiją.
Kiekvieną iš keturių Europos piliečių forumų sudarė 200 atsitiktinai atrinktų piliečių, kurie diskutavo įvairiomis temomis ir pateikė savo pasiūlymus. Šie forumai buvo reprezentatyvūs ES gyventojų atžvilgiu pagal geografinę kilmę, lytį, amžių ir socialinę bei ekonominę padėtį.

Konferencijos plenarinėje sesijoje buvo diskutuojamos ir aptariamos nacionalinių ir Europos piliečių forumų pateiktos rekomendacijos, ir pagal temas sugrupuotos iš daugiakalbės skaitmeninės platformos surinktos idėjos. Po to, kai šios rekomendacijos buvo pristatytos ir aptartos su piliečiais, Vykdomajai valdybai buvo pateikti plenarinės sesijos pasiūlymai dėl Konferencijos išvadų. Visapusiškai bendradarbiaudama ir užtikrindama visišką skaidrumą su plenarine sesija, valdyba parengė ataskaitą.
Konferencijos plenarinėje sesijoje lygiomis teisėmis dalyvavo 108 Europos Parlamento, 54 Tarybos, 3 Europos Komisijos ir 108 nacionalinių parlamentų atstovai, taip pat 108 piliečiai. Joje taip pat dalyvavo 18 Regionų komiteto ir 18 Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovų, 6 išrinkti regionų valdžios institucijų atstovai ir 6 išrinkti vietos valdžios institucijų atstovai, 12 socialinių partnerių atstovų ir 8 pilietinės visuomenės atstovai. Konferencijos plenarinės sesijos posėdžiai, kuriems pirmininkavo trys Vykdomosios valdybos bendrapirmininkiai, vyko EP patalpose Strasbūre visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir taip pat buvo transliuojami tiesiogiai.

Europos Parlamento delegaciją Konferencijos plenarinėje sesijoje sudarė 108 Europos Parlamento nariai iš visų 7 frakcijų ir nepriklausomi Parlamento nariai. Joje dalyvavo 6 iš 7 Parlamento atstovų ir stebėtojų Konferencijos vykdomojoje valdyboje, o jai vadovavo Guy Verhofstadt (RENEW, Belgija). Pradedant 2021 m. birželio 18-19 d. vykusia įžangine plenarine sesija, delegacija, siekdama paruošti Parlamento indėlį, rengė posėdžius prieš Konferencijos plenarines sesijas.